• Kraujo ėmimo paslaugos kaina – 2€

KLINIKINIAI TYRIMAI

Tai pirminis kraujo tyrimas, rodantis kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų) kiekį, tūrį, formą, rūšinį pasiskirstymą, taip pat hemoglobino kiekį ir kraujo tirštumą. Jis gali parodyti uždegimą, mažakraujystę, bakterinio ar virusinio pobūdžio infekcijas, kraujo ligas. Jei tyrimas neatitinka normos, gali būti skiriami išsamesni tyrimai. Gali būti tiriamas veninis ir kapiliarinis (vaikams) kraujas.

Šis tyrimas parodo uždegimą, infekcines ir navikines ligas. Nusėdimas gali didėti ir esant nėštumui, anemijai, eritrocitų formos pokyčiams. Tyrimas pagrįstas kraujo baltymų savybe sulipti vienas su kitu. ENG tyrimo metu yra matuojama kaip geitai sumaišyti su kraujo krešėjimą stabdančia medžiaga eritrocitai nusėda stikliniame vamzdelyje. Jeigu eritrocitai yra sulipę dėl uždegimo ar nekrotinių pokyčių, stikliniame vamzdelyje jie nusės į dugną greičiau.

Tai leukocitų klasių procentinio santykio įvertinimas mikroskopuojant. Atliekama infekcijų, uždegimų, hematologinių ligų ir kitų būklių diagnostikai, esant pakitimams bendrajame kraujo tyrime.

Kraujo grupės (ABO) nustatymas ir Rh(D) faktoriaus nustatymas – kraujo grupės nustatymas pagal ABO antigenus ir D antigeną rankiniu būdu.

Netiesioginė Kumbso (Coombs) reakcija leidžia nustatyti antikūnus prieš eritrocitus, esančius tiriamojo serume. Teigiama reakcija rodo ligonio sensibilizaciją prieš Rh faktorių (nėščiųjų sensibilizacija rezus konflikto atveju, potransfuzinė reakcija, hemolizė ir kt.)

ŠLAPIMO IR IŠMATŲ TYRIMAI

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

Informacija ruošiama.

KREŠĖJIMO RODIKLIAI

Šio tyrimo pagalba įvertinamas išorinės krešėjimo sistemos priklausančių nuo vitamino K faktorių II,VII, X aktyvumas, bei V faktorius. PT tyrimo pagalba parenkama dozė ir kontroliuojamas gydymas K vitamino antagonistais (netiesioginio veikimo kumarino grupės antikoaguliantais pvz., orfarinu, varfarinu). Be terapijos antikoaguliantais sekimo PT tyrimas dar atliekamas: 1) įtarus kraujo krešėjimo sutrikimą dėl vieno ar kelių protrombino komplekso faktorių II, V, VII, X aktyvumo stokos; 2) K vit. stokai nustatyti; 3) kepenų ligų diagnostikai bei jų gydymo kontrolei; 4) ikioperacinei ligonių atrankai dėl galimų krešėjimo sutrikimų.

Fibrinogenas – tai netirpaus baltymo fibrino tirpus pirmtakas. Fibrinas – pagrindinis kraujo krešulio komponentas, sudarantis krešulio tinklą ir sulaikantis kraujo forminius elementus. Fibrinigeno kiekis kraujyje didėja esant ūmiam uždegimui, ūmiam miokardo infarktui, tromboflebitui, sisteminėms lėtinėms jungiamojo audinio ligoms, esant nėštumui, vartojant kontraceptines tabletes. Fibrinogeno kiekis kraujyje mažėja esant ūmiam DIK sindromui, kepenų nepakankamumui, ligoms, pažeidžiančioms kaulų čiulpus, esant būklėms po nudegimų, kraujavimo.

(aktyvintas dalinis tromboplastino laikas), angl. APTT. ADTL atspindi vidinę krešėjimo faktorių sistemą, kurioje dalyvauja VIII, IX, XI, XII faktoriai. Esant įgimtai šių faktorių stokai ADTL reikšmė padidėja. ADTL tyrimas atliekamas norint: 1) įvertinti bendrą krešėjimo sistemos funkcinę būklę (t.p. ir prieš operaciją), 2) diagnozuoti krešėjimo sutrikimus, 3) kontroliuoti gydymą heparinu.

D-dimerai yra fibrino degradacijos (skilimo) produktas. D-dimerų koncentracija kraujyje greitai didėja esant plaučių arterijos embolijai ar giliųjų venų trombozei. Jei D-dimerų koncentracija kraujyje yra normos ribose, tada plaučių arterijos arba giliųjų venų trombozę galima atmesti. D-dimerų koncentracija gali padidėti esant miokardo infarktui, nestabiliai krūtinės anginai, nėštumui (paskutiniai trys mėnesiai ir ypaš po gimdymo), piktybiniams navikams, chirurginei intervencijai (pirmą parą), DIK sindromui.

KLINIKINĖS BIOCHEMIJOS TYRIMAI

Kepenų fermentai

AST (aspartataminotransferazė) – padidėjęs šio fermento aktyvumas vertinamas kaip kepenų ir širdies patologijos rodiklis. AST koncentracija didėja esant kepenų ir tulžies takų patologijai (virusiniam hepatitui, apsinuodijimui alkoholiu ir toksinėmis medžiagomis, cirozei, infekcijoms, cholangitams ir kt.), miokardo infarktui, raumenų patologijai.

ALT (alaninaminotransferazė) – šio fermento padidėjęs aktyvumas vertinamas kaip kepenų patologijos rodiklis. ALT – vienas jautriausių kepenų pažeidimo rodiklių. Didelis ALT koncentracijos padidėjimas nustatomas sergant ūmiu hepatitu. Mažesnis padidėjimas būdingas medikamentiniams, toksiniams, mechaniniams hepatitams, cholecistitams.

GGT (gama gliutamiltransferazė) – vienas jautriausių cholestazinio kepenų pažeidimo rodiklių. Vienkartinis ir pastovus alkoholio ar hepatotoksinių medžiagų (t.p. medikamentų) panaudojimas taip pat gali sukelti GGT padidėjimą serume.

Šarminė fosfatazė – informatyvus kaulų ir kepenų patologijos rodiklis. Esant tulžies nutekėjimo mechaninei kliūčiai, šarminės fosfatazės aktyvumas serume labai padidėja. Padidėjimas taip pat gali būti susijęs ir su procesu kauluose (pvz., moterims menopauzėje arba vaikams augimo periode).

Bilirubinas – gelsvai rudas pigmentas susidarantis iš hemoglobino ir kitų hemoproteinų prostetinės grupės hemo. Bendrąjį bilirubiną sudaro tiesioginis ir netiesioginis bilirubinas. B. bilirubinas - kepenų ir tulžies pūslės funkcijos rodiklis, taip pat jo kiekis gali padidėti esant hemolizei. Šio pigmento kaupimasis audiniuose pasiriškia gelta. B. bilirubino koncentracija kraujyje didėja esant įvairioms kepenų ligoms, hemolizei, navikams kepenyse ir kasos galvutėje, tulžies takų akmenligei ir kt. Sumažėjimas klinikinės reikšmės neturi. Paprastai nustatomas kartu su tiesioginiu bilirubinu. Šių dviejų bilirubino tipų tyrimas taip leidžia atskirti įvairias geltas.

Tiesioginis bilirubinas – konjuguotas bilirubinas, gaminamas kepenyse ir su tulžimi patenkantis į žarnyną. Tiesioginio bilirubino tyrimas atliekamas kai norima ištirti kepenų ir tulžies takų patologiją. Jo koncentracija didėja, kai yra ūmus virusinis hepatitas, tulžies takų akmenligė, mechaninė gelta, citomegalo viruso infekcija, infekcinė mononukleozė, kepenų cirozė, parazitai kepenyse, metastazės kepenyse. Paprastai tiriamas kartu su bendruoju bilirubinu. Šie abu tyrimai naudingi ir geltų diferencinei diagnostikai.

Netiesioginis bilirubinas – apskaičiuojamas iš bendro bilirubino reikšmės atimant tiesioginio bilirubino reikšmę. Netiesioginio bilirubino kiekio padidėjimas susijęs su hemolize ir kitais patologiniais procesais, vykstančiais ikihepatinėje bilirubino apykaitos fazėje – Gilbert, Crigler- Najjar sindromai, eritropoezės ir hemoglobino gamybos sutrikimai, susiję su vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumu.

Šarminės fosfatazės izofermentai – elektroforezės pagalba nustatomos keturios pagrindinės šarminės fosfatazės frakcijos. Skirtingų frakcijų pokyčiai gali rodyti kaulų patologiją, cholangiostazę, aktyvią kepenų ligą ar kepenų cirozę.

Inkstų funkcijos rodikliai

Šlapalas (Urea) – vienas svarbiausių inkstų funkcijos rodiklių. Šlapalas yra galutinis baltymų apykaitos produktas, sintezuojamas kepenyse. Šlapalo koncentracija organizme priklauso nuo to, kaip greit jį gamina kepenys ir kaip greit išskiria inkstai. Kartu su kreatininu šis parametras naudojamas inkstų funkcijai įvertinti. Abu rodikliai papildo vienas kitą.

Kreatininas – vienas iš svarbiausių glomerulų filtracijos ir inkstų funkcijos rodiklių. Kreatininas susidaro raumenyse ir patekęs į kraują filtruojasi inkstų glomeruluose. Sutrikus filtracinei inkstų funkcijai, kreatinino koncentracija serume didėja. Kreatinino filtracija priklauso nuo funkcionuojančių glomerulų kiekio. Jeigu funkciškai aktyvių glomerulų kiekis sumažėja, tuomet kreatinino koncentracija serume didėja.

Bendras baltymas - skirtas bendrai paciento būklei įvertinti, padeda aptikti prastos mitybos būklę, žarnyno, kasos, kepenų ligas ir inkstų funkcijos sutrikimus. Bendro baltymo kiekis kraujyje didėja, kai yra: organizmo dehidratacija, ūmios ir lėtinės infekcijos, autoimuninės ligos, sarkoidozė, limfogranulomatozė, aktyvus lėtinis hepatitas, kepenų cirozė, mielominė liga ir kitos paraproteinemijos. Bendro baltymo kiekis kraujyje mažėja esant: nefroziniam sindromui, enteritams, kepenų ligoms, karščiavimui.

Baltymų frakcijos – elektroforezės būdu išskiriamos šios baltymų frakcijos: α 1 globulinai, α 2 globulinai, β globulinai, γ globulinai, albuminas. Tyrimo rezultatai gali rodyti uždegimą, navikinį procesą, nefrozinį sindromą, nekrozinius procesus, kepenų ligas, mielominę ligą ir kt.

Albuminas – albuminas sudaro apie 60 proc. Bendro kraujo baltymo kiekio. Jis sintezuojamas kepenyse. Albuminas yra pagrindinė organizmo transportinė medžiaga. Jis perneša kalcį, manganą, cinką, hormonus, medikamentus. Albumino koncentracija didėja netekus skysčių, mažėja: esant kepenų ligoms, inkstų patologijai, virškinamojo trakto ligoms, nudegimams, sepsiui.

Gliukozės kiekis organizme

Gliukozės toleravimo mėginys – atliekamas, jeigu: a) kliniškai įtariamas sutrikęs gliukozės toleravimas; b) nustatomos ribinės, pereinamos gliukozės reikšmės; c) įtariamas inkstinis diabetas. Gliukozės kiekis nustatomas nevalgius ir praėjus 2 valandoms po 75 g gliukozės suvartojimo. Sveikiems asmenims gliukozės kiekis po 2 valandų neturi viršyti 7,8 mmol/l.

Glikuotas hemoglobinas (HbA1c) – tai hemoglobino, esančio eritrocituose, glikuota forma. Jo susidarymo pagrindas – gliukozės nefermentinė sąveika su baltymais (hemoglobinu). Glikozilinto hemoglobino koncentracija kraujyje – patogus rodiklis vertinant diabetu sergančių ligonių ilgalaikę glikemiją. Glikozilinto hemoglobino procentas atspindi tai, kokia vidutinė gliukozės koncentracija kraujyje buvo per pastarąsias 4-6 savaites. Padidėjusi HbA1c koncentracija rodo, kad yra diabeto komplikacijų pavojus (retinopatijos, inkstų nepakankamumo, galūnių angiopatijų). Atskirais atvejais glikuotas hemoglobinas gali būti nustatomas tikslu diagnozuoti diabetą.

Gliukozė (serume) - pagrindinis organizmo angliavandenis ir parametras diabetui nustatyti. Gliukozės kiekis veniniame kraujyje gali būti nustatomas tiriant serumą . Padidėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: diabetas, sutrikusi gliukozės tolerancija, Cushing sindromas, akromegalija, pankreatitas, kasos vėžys, feochromocitoma, tireotoksikozė, stresas (pvz., nudegimų metu), nėščiųjų diabetas, kai kurių medikamentų vartojimas. Sumažėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: inkstų ligos, širdies ligos, badavimas, sepsis, insulino perdozavimas, nepavalgius po insulino vartojimo, antidiabetinių peroralinių vaistų perdozavimas, insulinoma.

pagrindinis organizmo angliavandenis ir parametras diabetui nustatyti. Gliukozės kiekis veniniame kraujyje gali būti nustatomas tiriant plazmą. Gliukozė mėgintuvėlyje su fluoridu išlieka stabili ilgesnį laiką. Padidėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: diabetas, sutrikusi gliukozės tolerancija, Cushing sindromas, akromegalija, pankreatitas, kasos vėžys, feochromocitoma, tireotoksikozė, stresas (pvz., nudegimų metu), nėščiųjų diabetas, kai kurių medikamentų vartojimas. Sumažėjęs gliukozės kiekis gali būti nustatomas, kai yra: inkstų ligos, širdies ligos, badavimas, sepsis, insulino perdozavimas, nepavalgius po insulino vartojimo, antidiabetinių peroralinių vaistų perdozavimas, insulinoma.

Mikroelementų tyrimai

Kalis – kalio tyrimas naudojamas elektrolitų balansui įvertinti. Kalį ypač svarbu nustatyti šiais atvejais: a) gydant diuretikais; b) asmenims, kuriems atliekamas parenteralinis maitinimas; c) pagyvenusiems žmonėms; d) esant inkstų nepakankamumui, ypač atliekant hemodializę. Papildomai kalio koncentracijos nustatymas atliekamas tiriant: a) raumenų silpnumą, dirglumą; b) psichinę dezorientaciją; c) silpnumą; d) gastrointestinalinę patologiją; e) tiriant alkoholizmą; f) Cushing sindromo atveju; g) kontroliuojant mineralkortikoidų apykaitos gydymą.

Natris – pagrindinis organizmo katijonas, reguliuojantis vandens apykaitos subalansavimą. Natrio kiekio stabilumas organizme – tai nuolatinio hormoninio ir inkstų veiklos reguliavimo rezultatas. Natrio koncentracija paprastai nustatoma vertinant elektrolitų-skysčių balansą, dehidrataciją. Natrio kiekis kraujyje padidėja esant šioms būklėms: dehidratacijai, Cushing sindromui, viduriavimui, nekompensuotam cukriniam diabetui, inkstų nepakankamumui ir kt. Natrio koncentracija kraujyje gali sumažėti gydant diuretikais, esant hipotirozei, antinksčių nepakankamumui, nudegimams, natrio netekimui virškinamąjame trakte (vėmimas, viduriavimas, fistulės).

Chloras – pagrindinis organizmo anijonas. Jo pokyčiai dažniausiai būna antriniai – pasireiškia, kai išryškėja organizmo kompensacinė reakcija į kitų jonų svyravimus. Chloro koncentracijos padidėjimas ir sumažėjimas dažnai sutampa au natrio koncentracijos padidėjimu ir sumažėjimu. Chloro koncentracija kraujyje didėja esant hiperparatirozei, vandens netekimui, hiperventiliacijai, inkstų tubulinei acidozei ir kt. Chloro koncentracija kraujyje sumažėja esant hipoventiliacijai, skysčių pertekliui organizme, širdies nepakankamumui, Adison ligai, nudegimams, inkstų nepakankamumui, antinksčių patologijai, vėmimui ir kt.

Kalcis (bendras) – beveik 99 proc. Viso organizmo kalcio yra kauluose. Tačiau ta jo dalis, kuri randama serume, fiziologiniu požiūriu yra svarbesnė. Kalcis, esantis ne kaulų audinyje, vaidina svarbų vaidmenį perduodant elektrinį inpulsą raumenų (širdies raumens) skaiduloms. Taip pat jis svarbus krešėjimo sistemoms, fermentinių reakcijų reguliavimui. Serume kalcis būna trejopu pavidalu: 1) jonizuotas; 2) surištas su albuminu; 3) kompleksuose su anijonais. Kalcio serume koncentracija atspindi tam tikrą funkcinę pusiausvyrą, kuri priklauso nuo kalcio įsiurbimo greičio žarnyne, jo metabolizmo kauluose, reabsorbcijos bei išskyrimo inkstuose. Šiuos procesus kontroliuoja hormonai – parathormonas, kalcitoninas, kalcitriolis (aktyvi vitamino D forma). Šie hormonai lemia kalcio kiekį serume.

Geležis – geležis įeina į hemoglobino ir mioglobino sudėtį. Serumo geležis yra susijusi su baltymu transferinu. Geležies trūkumas pasitaiko žymiai dažniau negu perteklius. Geležies koncentracija sumažėja esant geležies deficitui, lėtiniams kraujavimams, lėtinėms ligoms (TBC, onkologinėms ir kt.), vitamino C nepasisavinimui. Geležies koncentracija padidėja, kai yra hemochromatozė, intoksikacija švinu ir kitais sunkiaisiais metalais, kepenų ligos, po dažnų kraujo perpylimų.

Feritinas – baltymas, randamas visuose organizmo audiniuose ir skysčiuose. Feritino molekulė yra tuščiavidurė sfera, pripildyta geležies Fe2+ jonų. Fe2+ jonų sluoksnis padengtas baltyminiu apvalkalu. Pagrindinė feritino diagnostinė vertė yra ta, kad jis atspindi organizmo geležies atsargas. Jo sumažėjimas rodo geležies trūkumą. Feritinas – geriausias rodiklis diagnozuojant geležies deficitą. Feritino koncentracija gali padidėti esant lėtinėms ligoms, kepenų ligoms, navikams, hipertirozei, hemosiderozei ir kt.

Geležies bendros sujungimo gebos nustatymas (TIBC – total iron binding capasity) – geležies surišimo rodiklis, naudojamas mikrocitinėms anemijoms diferencijuoti. TIBC rodo, kiek geležies gali prisijungti transferinas – baltymas, serume pernešantis geležį. Esant geležies deficitui, mažėjant geležies koncentracijai serume, TIBC ir transferino koncentracija didėja (kompensacinė reakcija). Atvirkščiai, geležies koncentracijai didėjant, TIBC koncentracija mažėja.

Transferinas – transferino nustatymas naudojamas anemijų diferencinei diagnostikai. Transferino funkcija organizme – pernešti geležį. Su transferinu geležis sujungiama hemoglobino katabolizmo metu, be to, geležiai rezorbuojantis iš virškinamojo trakto, ji susjungiama su transferinu ir pernešama į kepenis ir kaulų čiulpus. Transferinas perneša apie 65 proc. Organizmo geležies. Esant geležies deficitui, transferino koncentracija didėja. Atvirkščiai, esant geležies pertekliui organizme, tranferino koncentracija mažėja.

Magnis – serume nustatomo magnio kiekis – tik 1 proc. Viso organizmo magnio. Pusė magnio, esančio organizme, randama kauluose, likusi dalis randama minkštuosiuose audiniuose. Padidėjęs magnio kiekis organizme gali sukelti širdies laidžiosios sistemos sutrikimus, nervinio impulso sulėtėjimą ar nutrūkimą, sąmonės netekimą, skausmo ar temperatūros jutimų susilpnėjimą. Sumažėjusio magnio kiekio organizme paožymiai gali likti nepastebėti tol. Kol magnio koncentracija nenukrinta gerokai žemiau apatinės normos ribos. Sumažėjusi magnio koncentracija dažnai būna lydima sumažėjusios kalcio, kalio ir fosforo koncentracijos serume. Sumažintas magnio kiekis pasireiškia sąmonės sutrikimu, raumenų drebėjimu.

Fosforas – kaulų audinio ir nukleino rūgščių sudedamoji dalis. Fosforo metabolizmą reguliuoja prieskydinių liaukų hormonas parathormonas (PTH). Fosforo koncentracija kraujyje priklauso nuo jo rezorbcijos greičio žarnyne, jo metabolizmo kauluose ir išskyrimo per inkstus. Šiame procese aktyviai dalyvauja vitaminas D. Fosforas formuoja kaulų ir dantų struktūrą, svarbus pieno gamybai maitinančioms mamoms, svarbus lėtinėms inkstų ligoms vertinti. Jo koncentracijos padidėjimas gali būti nustatomas, kai yra: mielominė liga, osteolizė (metastazės kraujyje), vit. D perteklius organizme, hipoparatirozė, akromegalija, lėtinis enterokolitas ir kt. Fosforo koncentracija mažėja esant: parenteraliniam maitinimui, malabsorbcijos sindromui, hiperparatirozei, hiperinsulinizmui, osteomaliacijai.

Cinkas – su cinko deficitu susiję augimo sutrikimai, lytinio brendimo sulėtėjimas, anemija, hepatosplenomegalija. Rodiklis naudingas tirti ligonius, gydomus cinko preparatais (Wilson liga, enteropatinis akrodermatitas). Nesaikingas cinko vartojimas su maisto papildais gali sukelti cinko perteklių ir vario rezorbcijos sutrikimus.

Varis – varis organizme būna tik surištas su baltymais. Jis dalyvauja medžiagų apykaitos procese, aktyvina fermentus. Vario sumažėja kai kuriais Wilson ligos atvejais. Taip pat serume vario sumažėja Menke sindromo metu (genetinė su X chromosoma susijusi paveldima liga). Vario koncentracija serume gali didėti trūkstant vitaminų (pelagra). Serumo varis taip pat naudingas diagnozuojant neaiškias kepenų ligas – cirozę, lėtinį aktyvų hepatitą, taip pat nustatant centrinės nervų sistemos ligas (koncentracija didėja).

Kalcis (jonizuotas) – aktyvioji kalcio dalis. Jis paprastai sudaro apie 50 proc. bendro serumo kalcio. Jonizuotą kalcį rekomenduojama nustatyti tuomet, kai randami bendro kalcio koncentracijos pokyčiai.

Širdies ir kraujagyslių rodikliai

Pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis organizme. Trigliceridų nustatymas svarbus apibūdinant hiperlipidemijas ir įvertinant išeminės širdies ligos riziką. Asmenims, turintiems mažą DTL bei didelį trigliceridų kiekį, išeminės širdies ligos rizika daug didesnė nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nenustatoma.

Nors cholesterolis yra labai svarbi ir būtina medžiaga mūsų organizmui, seniai yra nustatytas ryšys tarp padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje ir širdies bei kraujagyslių ligų. Bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje yra svarbiausias aterosklerozės rizikos veiksnys. Esant bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimui ši rizika vertinama kartu su kitų jo frakcijų MTL, DTL, trigliceridų tyrimo rezultatais.

MTL (mažo tankio lipoproteinai) – dar žinomas kaip „blogasis cholesterolis“. Padidėjęs MTL yra jautrus rodiklis ir kartu su cholesteroliu rodo padidėjusią aterosklerozės riziką, todėl jie yra pagrindiniai aterogenai. Tačiau visi rizikos veiksniai turėtų būti vertinami kompleksiškai, atlikus bendrojo cholesterolio ir visų jo frakcijų tyrimus.

DTL (didelio tankio lipoproteinai) – „gerasis cholesterolis“, viena iš cholesterolio frakcijų. DTL padidėjimas, priešingai negu kitų cholesterolio frakcijų, sumažina išeminės širdies ligos riziką. Sumažėjimas šią riziką didina.

Lipidogramą sudaro bendrojo cholesterolio, cholesterolio-DTL, cholesterolio-MTL ir trigliceridų tyrimai..

Homocisteinas – vienas iš nepriklausomų aterosklerozės rizikos rodiklių. Homocisteinas skatina cholesterolio sintezę kepenų ląstelėse. Vyrams homocisteino koncentracijai padidėjus 5 µmol/l koronarinės širdies ligos rizika padidėja 1,6 karto. Moterims atitinkamai rizika didėja 1,8 karto.

kraujo tyrimas, padedantis nustatyti širdies nepakankamumą. Jis leidžia diagnozuoti tiek ūmią, tiek lėtinę šios ligos formą, padeda įvertinti gydymo efektyvumą bei prevenciškai stebėti padidintos rizikos pacientų grupę. Laboratorinis NT-proBNP rodiklis būna padidėjęs jau pradinėse širdies nepakankamumo stadijose. Miokardo infarkto metu NT-proBNP taip pat gali padidėti (padidėjimas trunka pirmąsias 2-3 dienas ir jo laipsnis tiesiogiai susijęs su nepalankia miokardo infarkto prognoze).

Aterogeniškumo koeficientas (AK) rodo „blogojo“ ir “gerojo“ cholesterolių kiekio kraujyje santykį ir, atitinkamai, aterosklerozės rizikos laipsnį. Kuo DTL cholesterolio kiekis yra didesnis, atitinkamai aterogeniškumo koeficientas bus mažesnis. Normoje AK neturėtų viršyti 3. Kuo daugiau jis viršija normą, tuo aterosklerozės rizika yra didesnė.

Lipoproteinai

Apolipoproteinas A1 (APO A1) – šis rodiklis naudojamas aterosklerozės ir kitų dislipidemijų tyrimams. Jį nustatyti tikslinga tada, kai jau būna žinomi kiti rodikliai: cholesterolis, jo frakcijos, trigliceridai. Tyrimas atliekamas, jei nustatomos saikingai padidintos lipidų rodiklių reikšmės, arba tada, kai įtariama, kad yra papildomų lipidų apykaitos sutrikimų. APO A1 diagnostine prasme panašus į DTL cholesterolį („gerąjį cholesterolį“). Vertinant lipidų apykaitą, visada geresnė prognozė būna tada, kai randama didesnė APO A1 reikšmė ir mažesnė APO B reikšmė.

Apolipoproteinas B (APO B) – diagnostine prasme šis rodiklis panašus į MTL cholesterolį („blogąjį cholesterolį“). Tyrimas atliekamas tik kartu nustatant apolipoproteiną A1 (tikslu apskaičiuoti APO A1/APO B santykį). Apolipoproteinų nustatymas svarbus tada, kai: 1) ligoniui nustatomos padidėjusios arba saikingai padidėjusios lipidų reikšmės (tiriant cholesterolį, LDL cholesterolį, trigliceridus); 2) asmenims, kuriems įtariama lipidų metabolizmo sutrikimai.

Apolipoproteinų A1 ir B santykis – kuo šis santykis didesnis, tuo mažesnė rizika sirgti ateroskleroze. Normoje APO A1/APO B santykis turėtų būti didesnis negu 1,2. Mažesnis nei 1,2 koeficientas labai padidina koronarinės širdies ligos riziką.

Lipoproteinas a – šis rodiklis yra vienas laboratorinių tyrimų nustatant aterosklerozės riziką ir kontroliuojant jos gydymą. Lipoproteinas a yra maža lipoproteinų subfrakcija, pagal tankį užimanti tarpinę vietą tarp MTL ir DTL lipoproteinų. Jis reikalingas inkstų ligų monitoringui, vertinant šeimyninę hipercholesterolemiją ir kt. Šio rodilio padidėjimas didina koronarinės aterosklerozės riziką (ypač pavojinga, jei kartu randamas APO B padidėjimas).

Kasos funkcijos rodikliai

Pankreatinė amilazė – specifiškiausias kasos uždegimo rodiklis. Jis nepadidėja esant kitiems patologiniams procesams, išskyrus tuos, kurie pažeidžia kasą. Pankreatinė amilazė, palyginti su bendra alfa amilaze, yra jautresnis kasos patologijos rodiklis. Šio rodiklio padidėjimas gali rodyti ūmų pankreatitą, lėtinio pankreatito paūmėjimą, dvylikapirštės žarnos perforaciją į kasą. Sumažėjimas kartais gali rodyti kasos vėžį.

Alfa amilazė – vienas iš kasos ligų rodiklių. Alfa amilazė padidėja kasos, pilvo ertmės organų uždegimų bei seilių liaukų patologijos atvejais.

Lipazė – vienas iš pankreatito rodiklių. Ūmaus pankreatito metu lipazės padidėjimas kraujyje išsilaiko ilgiau negu alfa amilazės. Rodiklis padidėjimas būdingas ūmiam pankreatitui, kasos navikams, lėtinėms tulžies takų ligoms. Sumažėjimas klinikinės reikšmės neturi.

C-peptidas – struktūrinė proinsulino dalis. C-peptidas tiesiogiai susijęs su insulinu. Insulinas ir C- peptidas yra galutiniai insulino aktyvios formos susidarymo komponentai. Į kraują išskiriamo insulino ir C-peptido kiekiai vienodi pagal molekulių skaičių. Klinikinėje praktikoje C-peptido įvertinimas naudojamas siekiant nustatyti hipoglikemijos atsiradimo priežastį (pvz., įtariant insulinomą).

Uždegiminis rodiklis

C-reaktyvus baltymas (CRB) – vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių. Esant infekcijai, audinių griuvimui, piktybinių navikų augimui, imunologinei patologijai, CRB koncentracija didėja. CRB rodiklio pokyčiai atsiranda praėjus 5-10 valandų nuo infekcijos pradžios. Maksimali rodiklio vertė pasiekiama maždaug per 24 valandas. Baigiantis uždegiminei reakcijai, CRB nukrinta iki normos lygio maždaug po paros. Todėl šio rodiklio nustatymas – ideali priemonė stebėti uždegiminį procesą, jo progresavimą ir regresavimą. Tiriant CRB galima diferencijuoti bakterinį ir virusinį uždegimą, nustatyti reumato aktyvumo fazę, prognozuoti miokardo infarkto eigą, diferencijuoti Chron ligą ir opinį kolitą ir kt.

Tai žemų CRB rodiklių svyravimų aptikimas, kuris leidžia nustatyti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, miokardo infarktu. Šio tyrimo metu svarbu, kad tiriamajam nebūtų uždegimo, ar bakterinės infekcijos, nes CRB bus ženkliai pakilęs ir iškreips rezultatus. Kompleksinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, metabolinio sindromo ir CRB didelio jautrumo įvertinimas gali padėti tiksliau nustatyti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką asmenims, kuriems nėra klinikinių simptomų.

Tuberkuliozės nustatymo testas

Kokybinis TB testas. Greitai atliekamas chromatografinis imunotyrimas kokybiniam anti-TB antikūnų (IgG, IgM, IgA) nustatymui iš kraujo serumo arba plazmos. Jautrumas 86,4%, specifiškumas 99%.

QuantiFERON-TB Gold kraujo tyrimas padeda diagnozuoti atvirąją ir latentinę tuberkuliozę vaikams ir suaugusiems. Imunologinis tyrimas parodo organizmo ląstelių imuninį atsaką į tuberkuliozės sukėlėjus. Laboratorinio tyrimo metu nustatomas gama interferono (išskiriamo iš CD4+ ir CD8+ tipo T ląstelių) kiekis. Tai tiksliausias tuberkuliozės tyrimas Lietuvoje (rekomenduojamas PSO), pasižymi dideliu jautrumu (95,3%) ir specifiškumu (98%). Tuberkuliozės skiepas neturi įtakos QUANTIFERON – TB GOLD tyrimo rezultatams.

Kiti biocheminiai tyrimai

Šlapimo rūgštis – šlapimo rūgšties rodiklis dažniausiai naudojamas podagrai ir hiperurikemijai nustatyti ir stebėti gydymo eigą. Šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje priklauso nuo purininių nukleotidų apykaitos. Jos koncentracijos didėjimas kraujyje daugiausiai susijęs su baltymų pertekliumi (podagra) arba audinių griuvimu. Dažniausia hiperurikemijos priežastis – inkstų pažeidimai.

Kreatinkinazė (CK-NAC) – daugiausia kreatinkinazės randama skersaruožiuose skeleto ir širdies raumenyse bei smegenų audinyje. Kiekviename organe randama kitoks skirtingų kreatinkinazės izofermentų santykis. Radus bendros kreatinkinazės koncentracijos padidėjimą, papildoma informacija gali būti gaunama nustatant šio fermento izoformas. Bendros kreatinkinazės padidėjimas serume būdingas miokardo infarktui, Duchenne miodistrofijai, polimiozitui, raumenų traumai, galvos traumai ir kt.

Kreatinkinazės širdies izofermentas CK-MB – vienas iš laboratorinių miokardo infarkto rodiklių. CK-MB gali rodyti miokardo infarktą ir tada, kai EKG nerodo tokios patologijos, tačiau jo buvimo cirkuliacijoje laikas yra trumpas (iki 2 parų nuo priepuolio pradžios).

Šis fermentas randamas beveik visuose audiniuose ir organuose. Didžiausias LDH aktyvumas nustatomas inkstuose, kepenyse, širdies raumenyje, skeleto skersaruožiuose raumenyse, eritrocituose. Esant ląstelių (taip pat ir širdies raumens) pažeidimui ar joms žuvus, LDH išsiskiria į kraują. Šis tyrimas naudojamas kaip atrankinis.

Reumatoidinis faktorius (RF) – reumatoidinio faktoriaus laboratorinis tyrimas patogus artritų diferencinei diagnostikai bei jų eigos prognozei įvertinti. Nedidelis RF koncentracijos padidėjimas gali būti nesusijęs su reumatoidiniu artritu. Esant didesnei reumatoidinio faktoriaus koncentracijai kraujyje, reumatoidinio proceso tikimybė yra proporcingai didesnė. Koncentracijos dydis koreliuoja su reumatoidinio proceso aktyvumu.

Antikūnai prieš ciklinį citrulininį peptidą (anti-CCP) – vienas geriausių reumatoidinio artrito laboratorinių rodiklių. Rodiklio padidėjimo laipsnis rodo reumatoidinio artrito prognozę ir ligos agresyvumą (kuo didesnė rodiklio vertė, tuo eiga agresyvesnė). Palyginti su reumatoidinio faktoriaus tyrimu, anti-CCP šiek tiek specifiškesnis ir jautresnis, ypač ankstyvose reumatoidinio artrito stadijose.

Antistreptolizino O (ASLO) kiekybinis tyrimas – šis tyrimas naudingas nustatant reumato, glomerulonefrito, lėtinio tonzilito diagnozę ir norint išsiaiškinti, ar organizmas turėjo kontaktą su streptokokine infekcija. Jeigu organizmas dabar arba anksčiau buvo paveiktas streptokokinio streptolizino O, tuomet ASLO koncentracija serume padidėja. Ryškus padidėjimas rodo, kad streptokokinė infekcija yra dabar, arba – kad ji buvo neseniai.

Cholinesterazė – cholinesterazės koncentracija serume atspindi kepenų funkciją. Skirtingai nuo AST ir ALT, cholinesterazės koncentracija esant pažeistoms kepenims ne didėja, bet mažėja. Cholinesterazės koncentracija parodo, kiek sveikų, funkciškai aktyvių hepatocitų yra likę organizme. Sumažėjusi cholinesterazės koncentracija kraujyje būdinga sunkiai kepenų patologijai ir yra blogos prognozės ženklas. Cholinesterazės aktyvumo sugrįžimas į normą kartu atspindi ir kepenų funkcijos sugrįžimą į normą.

Ceruloplazminas – serume ceruplazminas suriša ir transportuoja varį. Jis yra vienas iš svarbiausių rodiklių diagnozuojant Wilson ligą. Šios ligos metu ceruloplazmino koncentracija serume sumažėja.

SKYDLIAUKĖS HORMONŲ TYRIMAI

Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH, TTH) – TSH yra vienas svarbiausių skydliaukės funkcijos rodiklių. Šį hormoną gamina priekinė hipofizės dalis. TSH stimuliuoja tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) sekreciją organizme. TSH – tai hormonas, kurio koncemtracija kraujyje atvirkščiai proporcinga tiroksino ir trijodtironino koncentracijai. TSH nustatymas naudojamas pirminei skydliaukės ligų diagnostikai, po skydliaukės chirurginio pašalinimo ir taikant gydymą L- tiroksino preparatais.

Laisvas tiroksinas (FT4, LT4) – laisvas tiroksinas yra aktyvi tiroksino forma. Laisvo tiroksino nustatymas yra vienas svarbiausių skydliaukės patologijos testų. Kartais jis naudojamas ir kitų patologinių būklių (pvz., dismenorėjos) skryningui. FT4 dažniausiai nustatomas kartu su TSH. FT4 kiekis kraujyje paprastai atvirkščiai koreliuoja su TSH kiekiu.

Laisvas trijodtironinas (FT3, LT3) – Trijodtironinas – tai hormonas, pasižymintis panašiu į tiroksiną periferiniu poveikiu. Jis pasigamina iš tiroksino. Didžioji šio hormono dalis susidaro ne skydliaukėje, bet periferijoje (kepenyse, inkstuose, fibroblastuose). Svarbiausias diagnostinis FT3 taikymas – trijodtironino toksikozės nustatymas.

Antitiroperoksidazė (ATPO) – vienas svarbiausių skydliaukės autoimuninio proceso rodiklių. Ankstyvas ATPO nustatymas leidžia laiku diagnozuoti autoimuninį procesą (pvz., Hashimoto tiroiditą) tokioje stadijoje, kai ryškios hipotirozės dar nėra, ir laiku jį koreguoti.

Trijodtironinas (T3) – hormonas, pasižymintis panašiu į tiroksiną periferiniu poveikiu. Visas T3 pasigamina iš T4. Didžioji šio hormono dalis susidaro kepenyse, inkstuose, fibroblastuose. Nustatomas retai, laisvo trijodtironino tyrimas yra informatyvesnis nei bendro trijodtironino (T3).

Tiroksinas (T4) – skydliaukėje gaminamas ir sekretuojamas hormonas. Didžioji jo dalis kraujyje yra susijungusi su baltymais, ir tik nedidelis kiekis (0,02-0,05 proc.) cirkuliuoja laisvai kaip aktyvi tiroksino forma (FT4 arba LT4). Šis hormonas svarbus organizmo augimui ir vystymuisi, reguliuoja medžiagų apykaitą. Gali būti nustatomas vertinant skydliaukės ligas, tačiau yra mažiau informatyvus negu laisvo tiroksino tyrimas.

Tiroglobulinas (Tg) – tiroglobulinas yra skydliaukės folikulinių epitelinių ląstelių sekrecijos produktas (glikoproteinas). Jo nustatymas taikomas diferencijuoto sksydliaukės vėžio (tik papiliarinei-folikulinei karcinomai) ir kitų sklydliaukės ligų diagnostikai. Po visiško chirurginio skydliaukės pašalinimo tiroglobulino koncentracija serume turėtų nukristi iki reikšmių, artimų nuliui.

Anti-Tg – šis rodiklis naudojamas autoimuniniams skydliaukės pažeidimams diagnozuoti. Šie pažeidimai paprastai pasireiškia kartu su skydliaukės hipofunkcijos požymiais bei laboratoriniais pokyčiais – TSH padidėjimu ir FT4 sumažėjimu kraujyje. Tačiau anti-Tg padidėjimas gali pasireikšti ir daug anksčiau – kai dar nėra skydliaukės hipofunkcijos požymių. Paminėtinos kai kurios patologijos, nesusijusios su skydliauke, galinčios sukelti anti-Tg koncentracijos padidėjimą serume: Sjogren sindromas, vilkligė, reumatoidinis artritas, vitamino B12 stokos anemija, autoimuninė hemolizinė anemija.

Kalcitoninas – peptidinis hormonas, kurį išskiria C-ląstelės, esančios skydliaukėje. Tai vienas geriausių rodiklių meduliarinio skydliaukės vėžio gydymui stebėti. Jo koncentracija kraujyje gerai koreliuoja su meduliarinio skydliaukės vėžio dydžiu ir augimo greičiu. Jeigu vėžinis audinys būna sėkmingai pašalintas, jeigu metastazių nėra, tuomet kalcitonino koncentracija kraujyje greitai sumažėja. Todėl kalcitonino koncentracijos nustatymas pooperaciniu periodu labai tinka recidyvams ir metastazėms rasti.

KITI HORMONŲ TYRIMAI

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

HEPATITŲ DIAGNOSTIKOS TYRIMAI

Anti-HAV – Svarbiausias serologinis žymuo, kuriuo remiama hepatito A diagnostika, yra anti- HAV IgM titrai serume. Anti-HAV IgM antikūnai atsiranda serume 3-5 dienos iki pasireiškiant ligos simptomams. Jie išlieka kraujyje 3-6 mėnesius nuo ligos pradžios. Anti-HAV IgG antikūnai atsiranda vėliau – 2-3 ligos savaitę. Jie pasiekia maksimumą 5-6 sveikimo mėnesį, po to jų titras palaipsniui mažėja, nors padidėjimas išlieka visą gyvenimą.

HBsAg – atsiranda 2-6 savaitę po užsikrėtimo. Šį antigeną turintis asmuo yra potencialus infekcijos šaltinis. Maždaug 10 % asmenų, infekuotų HBV šio antigeno (HBsAg) nepavyksta rasti. HbsAg gali būti aptinkamas kraujyje 40-120 dienų po užsikrėtimo. Esant ūmiai ligos formai HBsAg antigeno koncentracija kraujyje greitai didėja ir sveikimo periodu mažėja. Esant lėtinei ligos formai nedidelė HbsAg koncentracija ligonio serume gali būti nustatoma keletą metų. HBsAg tyrimas gali būti kiekybis arba kokybinis.

HBV-DNR – jautriausi ir specifiškiausi hepatito B laboratoriniai tyrimai. HBV-DNR aptinkama visų susirgusiųjų hepatitu B organizme ne anksčiau kaip 15 d. po užsikrėtimo. Atspindi teigiamą arba neigiamą ligos dinamiką gydymo metu.

Anti-HBc (antikūnai prieš hepatito B šerdinį antigeną) – padidėjimas rodo aktyvią hepatito B fazę (viruso replikaciją), bei ligos proceso reaktyvaciją. Gali būti vienintėlis diagnostinis hepatito B markeris, kai išnyksta HbsAg, o anti-HBs dar neatsiradę. Gali būti naudojamas ir vakcinavimui įvertinti.

Anti-HBs (antikūnai prieš hepatito B paviršinį antigeną) – atsiradę anti-HBs rodo, kad ligonis sveiksta ir kad jam atsiranda imuninė reakcija prieš hepatito virusą. 80% asmenų, persirgusių hepatitu B anti-HBs nustatomas visą likusį gyvenimą. Maždaug 10-15% asmenų, sergančių ūmia hepatito B forma, niekada neturės anti-HBs (tačiau pasižymi imunitetu hepatitui B). Kartais (ypač ligoniams, kuriems atliekamas dializė) anti-HBs ir HbsAg kraujyje atsiranda vienu metu. Šis rodiklis taip pat gali būti naudojamas imunizavimui stebėti. Kuo didesnė anti-HBs antikūnų koncentracija tuoj po vakcinavimo, tuo stipresnis ir ilgiau trunkantis imunitetas.

Anti-HCV (antikūnai prieš hepatito C virusą) – gali būti aptinkami nuo inkubacinio periodo pabaigos, t.,y. vidutiniškai 1,5-2 mėn po užsikrėtimo ir išlieka visą gyvenimą.

HCV-RNR - tyrimas patvirtina hepatito C buvimą organizme. Gali būti aptinkamas 3 dienos po užsikrėtimo ir laikosi maždaug dar 1 mėnesį visiškai pasveikus.

HbeAg ir anti-HBe – rodiklis HbeAg (hepatito B „e“ antigenas) susijęs su HBcAg antigenu. Manoma, kad HbeAg – tai HbcAg degradacijos produktas. Antigeno HbeAg radimas rodo didelį viruso replikacijos greitį ir didelį užkrečiamumą. Kuo didesnė rodiklio HbeAg koncentracija, tuo didesnis ligos užkrečiamumas. Nekomplikuoto ūmaus hepatito B metu HbeAg išnyksta iš kraujo po keleto savaičių.

VĖŽINIAI ŽYMENYS

alfa fetoproteinas taikomas tiriant dvi patologijų grupes: 1) onkologiją; 2) nėštumo patologiją. Onkologijoje AFP naudojamas sekti: 1) pirminį kepenų vėžį; 2) reprodukcinės sistemos navikus. AFP padidėjimą sukelia sėklidžių navikai (ne seminominės kilmės). Esant nėštumo patologijai AFP nustatymas kraujyje padeda rasti vaisiaus vystymosi defektus nėštumo metu.

CEA – gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžio žymuo. Rečiau gali rodyti kasos, plaučių, krūtų, skrandžio, skydliaukės, moters lytinių organų vėžį. Nedidelis ir vidutinis CEA rodiklio padidėjimas kartais gali rodyti kitas žarnyno, kasos, kepenų ir plaučių ligas (kepenų cirozę, lėtinį hepatitą, pankreatitą, opinį kolitą, Krono ligą ir kt.). Rūkantiesiems CEA koncentracja taip pat gali būti šiek tiek padidėjusi.

krūties vėžio žymuo. Tyrimas ypač naudingas sekant pooperacinį krūties vėžio periodą bei įvertinant operacinio gydymo radikalumą.

kasos, žarnyno, skrandžio, tulžies latakų vėžio žymuo. Ypač specifiškas kasai. Ca 19-9 koncentracija kraujyje tiesiogiai susijusi su naviko dydžiu ir stadija (jeigu navikas didesnis, bus didesnė ir vėžio žymens reikšmė). Saikingai padidėjusios rodiklio reikšmės kai kuriais atvejais gali būti randamas ir nevėžinių ligų atvejais – ūmaus ir lėtinio hepatito, tulžies takų cholestazės, cistinės fibrozės, pankreatito, reumatinių ligų.

Kiaušidžių vėžio žymuo. Jo nustatymas kartais leidžia aptikti kiaušidžių vėžį I stadijoje. Rodiklio Ca 125 nustatymas gali būti naudingas tiek pirminei diagnostikai, tiek ir gydymo monitoringui. Retais atvejais gali nežymiai padidėti esant kitiems navikams (krūties, plaučių, storosios žarnos) bei nepiktybinėms būklėms (pankreatitui, nėštumui, endometriozei, kepenų cirozei, krūties ligoms).

skrandžio, kiaušidžių, stemplės, storosios žarnos vėžio žymuo. Ypač specifiškas skrandžiui. Ca 72-4 koncentracija proporcinga naviko dydžiui ir išplitimui. Nedidelis padidėjimas gali būti ir esant kai kurioms uždegiminėms virškinamojo trakto, kiaušidžių ligoms.

Nesmulkialąstelinio plaučių vėžio laboratorinis rodiklis. Naudingas nesmulkialąstelinio ir ypač plokščialąstelinio plaučių vėžio diagnostikai. Kai kada rekomenduojamas šlapimo pūslės vėžio pooperaciniam monitoringui. Jeigu Cyfra21-1 ženkliai padidėja, tai dažniausiai būna bronchogeninio plaučių vėžio požymis.

prostatos specifinis antigenas naudojamas prostatos vėžiui diagnozuoti ir sekti jo gydymo eigą. Šio tyrimo pagalba galima atlikti vėžio skryningą pagal kraujo tyrimo testą, todėl jis gali būti atliekamas sveikiems vyrams, siekiant nustatyti prostatos vėžiu sergančius asmenis. PSA rodiklis leidžia aptikti prostatos vėžį ankstyvoje stadijoje. Jis gana jautriai reaguoja ir į uždegiminį procesą. Bent dvi paras iki laboratorinio PSA tyrimo pradžios turėtų būti vengiama įvairių manipuliacijų, susijusių su prostatos mechaniniu dirginimu (biopsija, rektalinis tyrimas, važiavimas dviračiu, ergometrija, cistiskopija, lytiniai santykai). Retai rodiklis gali padidėti esant gerybinei prostatos hiperplazijai.

Jeigu nustatoma ribinė, neaiški PSA koncentracija, tuomet rekomenduojama papildomai nustatyti laisvą PSA. Šių dviejų rodiklių derinimas dar specifiškiau padeda diagnozuoti prostatos vėžį ir atrinkti liginius tolesniam tyrimui.

Informacija ruošiama

HE4 (epitelinio kiaušidžių vėžio žymuo) – skirtas įvertinti epitelinio kiaušidžių vėžio riziką moterims, kurioms aptikti dariniai mažajame dubenyje, jo ankstyvai diagnostikai. Vėžio žymuo HE4 tiksliau už Ca125 žymenį, (ypač I-os epitelinio kiaušidžių vėžio stadijos atveju), padeda atskirti gerybinius kiaušidžių darinius nuo vėžio. Vienas vėžio žymuo HE4 ar kartu su žymeniu Ca125 naudojami epitelinio kiaušidžių vėžio eigos stebėsenai gydymo metu ir po jo.

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Baltymas S100 – šis rodiklis padidėja sergant metastazine melanoma, jis taip pat gali būti naudingas patvirtinant melanomos recidyvą (ypač jeigu prieš gydymą šio rodiklio koncentracija taip he4pat buvo padidėjusi).

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Būtina išankstinė registracija. Informacija ruošiama

ALERGINIAI TYRIMAI

Informacija ruošiama

Nuolaidos netaikomos. Informacija ruošiama

Nuolaidos netaikomos. Informacija ruošiama

Nuolaidos netaikomos. Informacija ruošiama

Nuolaidos netaikomos. Informacija ruošiama

Nuolaidos netaikomos. Informacija ruošiama

Nuolaidos netaikomos. Informacija ruošiama

Nuolaidos netaikomos. Informacija ruošiama

Nuolaidos netaikomos. Informacija ruošiama

Nuolaidos netaikomos. Informacija ruošiama

Nuolaidos netaikomos. Informacija ruošiama

Nuolaidos netaikomos. Informacija ruošiama

Nuolaidos netaikomos. Informacija ruošiama

Nuolaidos netaikomos. Informacija ruošiama

Nuolaidos netaikomos. Informacija ruošiama

MAISTO NETOLERAVIMO TYRIMAI

Nuolaidos netaikomos. Informacija ruošiama

Nuolaidos netaikomos. Informacija ruošiama

Nuolaidos netaikomos. Informacija ruošiama

UŽKREČIAMŲ LIGŲ SUKELĖJŲ TYRIMAI

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Su savimi reikia turėti asmens dokumėntą ir jo kopiją. Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

VIRUSOLOGINIAI TYRIMAI

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

IMUNOLOGINIAI TYRIMAI

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

SUNKIEJI METALAI KRAUJYJE

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

IMUNOFERMENTINIAI TYRIMAI

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Folio rūgštis (vitaminas B9) yra būtinas organizmo augimui ir vystymuisi, naujų ląstelių susidarymui ir regeneracijai, DNR gamybai. Folio rūgštis svarbi baltymų apykaitai, nukleino rūgščių sintezei, normaliai smegenų funkcijai, kepenų veiklai, protinei ir emocinei sveikatai, sveikiems plaukams. Folio rūgštis reikalinga raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui kaulų čiulpuose ir geležies panaudojimui organizme, gali palengvinti depresijos simptomus. Nėštumo metu folio rūgštis reikalinga užtikrinti normalų placentos funkcionavimą, vaisiaus nervinio vamzdelio susiformavimą, padeda išvengti kūdikio apsigimimų. Moteriai (ir vyrui) pradėjus vartoti folio rūgštį 2–3 mėn. iki nėštumo ar bent nuo pat nėštumo pradžios vaisius apsaugomas nuo įvairių raidos ydų, ypač nuo stuburo patologijos ir anencefalijos. Įrodyta, kad taip pat sumažėja rizika vaisiui gimti per mažo svorio.

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

INFEKCIJŲ NUSTATYMAS PGR METODU (ŠLAPIME)

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

INFEKCIJŲ NUSTATYMAS PGR METODU (NUOGRANDOS)
*teirautis administracijoje, ar paslauga teikiama

Paslaugos paėmimo mokestis 6,00 Eur

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

MIKROBIOLOGINIAI TYRIMAI

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

CELIAKINĖS LIGOS IŠTYRIMAS

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Imunoglobulinas A (IgA); Antikūnai prieš audinių transglutaminazę anti-tTG IgA; Antikūnai prieš audinių transglutaminazę anti-tTG IgG; Antikūnai prieš deamidintus gliadino baltymo epitopus IgA (Anti-DGP-IgA); Antikūnai prieš deamidintus gliadino baltymo epitopus IgG (Anti-DGP-IgG);ŽLA haplotipų DQ2/DQ8/DR4, lemiančių celiakinės ligos vystymąsi, nustatymas (PGR)

CUKRINIO DIABETO TYRIMAI

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

NĖŠČIŲJŲ TYRIMAI

Reikalingas ginekologo siuntimas. Informacija ruošiama

Reikalingas ginekologo siuntimas. Informacija ruošiama

VITAMINŲ TYRIMAI

Vitaminas B12 (kobalaminas) – B grupės vitaminams priklausantis kofermentas. Kobalaminai svarbūs genetinės medžiagos struktūros formavimui, užtikrinant DNR metilinimą, raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui, ląstelių dalijimuisi. Jie taip pat reguliuoja maisto energijos kaupimą raumenyse, kraujodarą, aktyvina folio rūgštį, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje. Esant vitamino B12 stokai ilgainiui gali išsivystyti B12 stokos anemija (mažakaraujystė), taip pat galimi nervų sistemos bei psichikos (blogėja atmintis, vystosi depresija) sutrikimai.

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Vitaminas D (kalciferolis) padeda organizmui pasisavinti kalcį, fosforą ir magnį, reguliuoja kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, padeda išvengti rachito, artrito ir osteoporozės, dalyvauja augimo ir brendimo procesuose, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną, būtinas sveikai nervų sistemai ir imunitetui. Žmogaus organizme Vitaminas D susidaro veikiant ultravioletiniams spinduliams. Su maistu jo gaunama nedaug. Trūkstant vitamino D, vaikams vystosi rachitas, deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje, susilpnėja imunitetas, naujausių tyrimų duomenimis, gali pasireikšti net depresija. Esant vitamino D perdozavimui jis kaupiasi organizme, jo perteklius nepašalinamas, todėl dozę parenka gydytojas. Perdozavimo požymiai – silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme, rečiau sutrinka inkstų veikla.

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Būtina išankstinė registracija. Informacija ruošiama

IMUNOGLOBULINŲ NUSTATYMAS

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

Informacija ruošiama

DNR TYRIMAI

Teismo ekspertizės išvada (Norint, jog tyrimų rezultatas būtų notariškai patvirtintas, apie tai reikia pranešti prieš atliekant tyrimą ir pateikti visų tiriamųjų asmens dokumentų kopijas) 115.00€
DNR tėvystės nustatymo testas – Tėvas ir vaikas (Papildomas tiriamasis +149.00€) 279.00€
DNR tėvystės nustatymo testas – Tėvas, motina ir vaikas (Papildomas tiriamasis 149.00€) 299.00€
DNR motinystės nustatymo testas – Motina ir vaikas (Papildomas tiriamasis 149.00€) 279.00€
DNR motinystės nustatymo testas – Motina, tėvas ir vaikas (Papildomas tiriamasis 149.00€) 299.00€
Senelių, tetų ir dėdžių DNR nustatymo testas – 1-os eilės artimasis ir vaikas (Papildomas tiriamasis 149.00€) 359.00€
Giminystes/zigotiškumo DNR testas – 2 asmenys (Papildomas tiriamasis 149.00€) 359.00€
Prenatalinis tėvystės nustatymo DNR tyrimas – Tėvas ir vaikas (Mėginys: Chrioninių gaurelių mėginys arba Amnioninis skystis) 359.00€
Prenatalinis neinvazinis tėvystės nustatymo DNR tyrimas – Motinos ir galimo tėvo kraujas 1979.00€
Dingusio (mirusio) tėvo/motinos tėvystės nustatymo tyrimas – Seneliai ir vaikas (Papildomas tiriamasis 189.00€) 359.00€
Y-STR DNR tyrimas – Vienas arba du vyrai (Papildomas tiriamasis 259.00€) 459.00€
X-SV DNR tyrimas – Du asmenys (Papildomas tiriamasis 149.00€) 659.00€
Protėvių kilmės DNR tyrimas – Vienas asmuo 399.00€
Polinkio į ligas DNR tyrimas – Vienas asmuo ir 25 ligos 569.00€
XY-STR DNR tyrimas – Vienas asmuo, DNR profilio sudarymas 249.00€
Kūdikio lyties nustatymo DNR tyrimas – Nuo 9-os nėštumo savaitės 519.00€